Nicole ateina ir atsisėda. Praeina 5 minutės, 10, 15... Negi tu neateisi? Pagalvoja ji. Tik staiga išgirsta:
-Sveika!Nepyk, kad pavėlavau. Turėjau reikalų.
-Nieko, aš pati katik atėjau, tai laikas labai greitai ir prabėgo...-tarė ji bausdama save, kad meluoti negražu.-Sėskis, negi čia taip ir stovėsi visą laiką.
-Tada gerai...-atsakė Viktoras sėsdamasis.
-Kodėl pasirinkai šį parką , kad čia susitiktume?-paklausė ji.
-Na, dėl to, kad čia įsimylėjalių parkas.
-???
-Juokauju, šiaip, man šis parkas labai patinka. Tik pažiūrėk, kaip čia gražu...
-Taip tikrai...Tai kokių reikalų turėjai? Vėl bažnyčioj buvai?-pasišaipo Nic.
-Ot ir ne,-nusijuokia Viktoras.-Sulaužiau savo lazdelę, tai turėjau važiuoti ir kitą nusipirkt.
-Šaunuolis-nusišypso.-Net aš nesugebu taip laužyti lazdelių kaip tu!
-Tokiam dalykui reikia turėti gebėjimų.-taip pat nusišypso.-Gal eime kur nors pasivaikščioti?Nuo sedėjimo man ima skaudėti kojas.
-O man nuo vaikščiojimo!-Juokiasi Nicole. -Juokauju, eime.
Ir abu išeina.

Hera sedi ant suolelio prie jos priėjo aukštas vyras. Ji stryktelėjo nuo suoliuko ir jį apkabino.

Alex atėjo ir atsisėdo ant suoliuko. Pasižiūrėjo į laikrodį. Jo, o dar aš nervinaus, kad vėluoju. Vaikinas piktai pasižvalgė ir atsiduso. Palaukus dar 10 minučių jis atsigulė ant suolelio ir mąstydamas žiūrėjo į dangų, nors jo nematė, mat prieš akis kildavo kiti vaizdai. Staiga pasigirdo ramus ir skaidrus balsas:
-Štai kur tu.-Alexas iškart pažino tą balsą ir pašoko. Priešais jį stovėjo ir lengvai šypsojosi tamsiaplaukė mergina. Ji stovėjo rankas susikišusi į juodų džinsų kišenes. Jos odinė striukė buvo truputį pratraukta ir ant kaklo Alexas pamatė tris pakabukus. Dvi A raidės ir širdutė. Pamatęs juos vaikinas negalėjo sulaikyti šypsenos. Kaip ir seniau-mintyse pagalvojo Alexas.
-Alisa!-sušuko ir stipriai apkabinęs pakėlė merginą į orą ir apsisuko.
-Ai!Ne taip stipriai, Alexai,nespausk!-Juokdamasi sušuko mergina ir pakštelėjo jam į skruostą. Paėmusi jį už rankų atsisėda ant suoliuko vienas priš kitą.-Nebesuvaldai jėgų?-paklausė susirūpinusi.
-Ne, viskas gerai,-nusišypsojo,-Tik šįkart. Mažas nusižengimas tave pamačius.-nusijuokė.
Mergina švelniai į jį pažiūrėjo.
-Žiūrėk, kad būtų paskutinis kartas,-paliepė,-juk jaučiau, kad ne visa jėga spaudei. O juk dabar neblogai padusinai,-šyptelėjo.-Bijau net pagalvot, kas bus, kai tau sueis aštuoniolika...-tarė vis dar susirūpinusi.
-Alisa, pamiršk. Juk nieko nebus. Juk beveik viskas įvaldyta.Taik kartais truputį susižeidžiu pats. Bet nieko, nestipriai kliūna,-šyptelėjo.-O kaip tau? Ai, ką veikia Kristina?-nusijuokė.Mergina pradėjo kikenti.
-Jau antrą dieną Hogvartse ėjo už kampo su Ridu Greenu iš Klastūnyno,-nusijuokė.
-Ridu? Oooo...Hogvartse buvom geriausi draugai. Dar kartais ir dabar parašo,-nusijuokia Alexas.-O tu? Nenori ateit pas mane? Į Durmštrangą?
-Pas tave norėčiau. Bet nedaug man liko tam Hogvartse. Jei ateisiu kitąmet, tada metai. Neapsimoka.-šyptelėjo.
-Suprantu. Einam gal kur?-pasiūlė.
-Okey, einam.-nusišypsojo Alisa. Alexas apkabino ją ir abu nuėjo miesto link.

Mieste buvo ir Karla ji išėjo iš saldumynų parduotuvės, nešanti pyraga savo profesorei. Ji pamatė Alexa su kažkokia miela mergina:
- Sveikas Alex... - Karlai pasimaišė akmenėlis po kojom ir ji parkrito o pyragas buvo, ant Alexo veido - Aš atsiprašau... aš aš nenorėjau... atleisk... - suglumusiu balsu pasakė Karla.

-La..Oi,-Alexas jau sveikinosi, tik staiga žioptelėjo nesusipratęs. Jo palydovė pradėjo juoktis iš Alexo ir ištiesė ranką, padėdama Karlai atsistoti. Vaikinas nusilaižė pyragą nuo lūpų ir iš kišenės išsitraukė lazdelę. Ištarė burtažodį, ir veidas nusivalė.
-Nieko tokio,-meiliai nusišypsojo Karlai,-tik, dėja, pyrago nebeliko...O skanus buvo,-Alex pažiūrėjo į išsitaškiusius jo trupinius ant žemės.

Karla padekojo merginai uz tai kad padejo atsistoti:
- Dekui... - Karla staiga sustojo kalbėjus - o koks tavo vardas?

Alexas atsisuko į merginą ir apkabino. Ši tarė:
-Nėr už ką.Aš - Alisa.- ir šiltai nusišysojo Karlai.

- Man molonu susipažinti Alisa beje Alexai galėtai man viena maža paslaugėle padaryt? - susigėdus paklausė Karla.

-Man taip pat,-nusišypsojo mergina. Alexas tuo metu ramiai stovėjo apglėbęs Alisą.
-Kokią?-susidomėjęs paklausė vaikinas ir nusišypsojo.

- Galima ištiškusį pyragą padaryti tokiu pat kaip aš jį išsinešiau iš parduotuvės? - paklausė Karla abėjodama, tuo ką katik pasakė.

Alexas šyptelėjo ir išsitraukė lazdelę.
-Reparo.- Ištarė ir ir nusišypsojęs pasilenkė ir padavė jį Karlai.-Skanaus!-palinkėjo.

Karla nustebo kad taip gali būti:
- Dėkui Alexai ir čia ne man tas pyragas o mūsų nuodų profesoriai - šyptelėjo Karla - Nu gerai netrugdysiu jum balandėliai, susitiksim mokykloj Alexai - taip pasakius mirktelėjo aky jam - buvo malonu susipažinti Alisa, gal kada nors dar susitiksim iki... - ir nuėjo

Karla ėjo Durmštango link. Priėjo įsimylėjalių suoliuką ir nutarė prisėsti. Išsitraukė sąsvinį ir pradėjo rašyti. Netrukus atėjo kažkoks jaunuolis ir paklausė ar gali prisėsti.
- Aha - nė nepažiūrėjus atsakė. Jaunuolis sėdo ir Karlai ant veido užtiško visas antra kart perdarytas pyragas. Jaunuolis nesuprates kas įvyko pasižiūrėjo į mergina ir nusišypsojo.
- Gražiai atrodai. - ir nusijuokė. Karla atsisuko į jį ir tarė:
- gal malonėtum nulipti nuo mano pyrago? - pro dantis pasakė.
-Kokio pyrago? - suglumes paklausė.
-Nuo To kuris po tavo sėdyne!... - Suspiegė ir pradėjo valytis veidą.
- O atleisk, atleisk labai aš nemačiau...- atsistojas su šypsena tarė. - Bet gražei atrodai... - nusijuokė.
- Tu irgi - Karla paėmė saują ištiškusio pyrago ir sviedė jaunuoliui į veida, pradėjo juoktis. vaikinas tai pat.
- Beje Mano vardas Stenas. - ir ištiesė ranką.
- Aš Karla. - pasisveikino su Stenu. - ir man jau reikia eiti. Iki - atsisitojo ir nuėjo.
Vaikinas pažiūrėjo į suoliuką , mergina buvo palikusi sąsiuvinį į kurį rašė. Vaikinas paėmė sąsiuvinį ir nubėgo paskui merginą.
- Ei, palauk. Karla! -Stenas bego link Karlos, mergina atsigrežė šypsodamasi.
-Palikau sąsiuvinį, ištiesų aš išsiblaškiusi.
- Ir kodėl gi? - mėlynom akim pažiūrėjo į merginos. Karla liko be žodžių.
- Aš...Aš...net nežinau..- suglumusi pasakė.
- O kaip dėl to pyrago?
- Kokio pyrago? - nesupratus paklausė.
- dėl to kuris buvo ant tavo veido - pradėjo juoktis. - atleisk dar karta.
- Nieko tokio, visviena jis buvo neskanus - pamelavo mergina. ir nusišypsojo.
- Kur tu mokiniesi?
- Durmštrange, O tu?
- Hogvartse - pasakė šypsodamasis.
- Aaaa... - pasakė vis dar vėpsodama į vaikino akis.
- Kas nors negerai? - pasakė suglumęs?
- Nea..ne viskas puiku. Tai iki.
- Ei, juk pas mane dar tavo sąsiuvinis. - atkišo sasiuvinį ir nusijuokė.
- Ak taip.- atsisuko ir paėmė sąsiuvinį, vaikinas jei mirktelėjo akį ir nusišypsojo, - Tada iki - tarė ir nuėjo.
- ate - dar pastovėjo, nusišypsojo ir apsisukusi nužingsniavo. Tik be pyrago...

-Iki,-linksmai atsakė Alexas ir abu pamojavo Karlai. Tada apsisuko ir nuėjo savais keliais.